SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: JAV muitai lėtins euro zonos ir Lietuvos ekonomiką
Dar prieš ketvirtį prognozavome, kad JAV ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau negu euro zonos. Tačiau dėl JAV prezidento sprendimų padidinti muitų tarifus prekėms beveik iš viso pasaulio prognozuojamas JAV ir euro zonos BVP pokytis šiemet beveik susilygino. Lietuvos ekonomikos plėtros prognozė šiemet sumažinta minimaliai – nuo 2,8 iki 2,7 procento. 2026 metų Lietuvos BVP labai priklausys nuo galutinių Seimo sprendimų dėl antros pensijų kaupimo sistemos, mokestinių pokyčių ir planuojamo biudžeto išlaidų. Manome, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas toliau mažins ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 1,5 procento. Išsamias SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite antradienį pasirodysiančiuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
„Nordic Outlook“ čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 90-as numeris – čia.
Lietuvos ekonomikos plėtra metų pradžioje atitiko prognozes
Pirmą ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3,4 proc. (arba 3,2 proc. įvertinus sezoniškumą ir darbo dienų skaičių) didesnis negu prieš metus. Sukuriamą pridėtinę vertę didino beveik visi svarbiausi ekonomikos sektoriai. Didžiausią teigiamą įtaką BVP augimui darė pramonės sektorius. Toliau augo namų ūkių vartojimas dėl didėjusios perkamosios galios ir mažėjančių palūkanų normų. Lietuvos ekonomikos raida metų pradžioje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, buvo stipriausia.
Šių metų Lietuvos realaus BVP augimo prognozę sumažinome nuo 2,8 iki 2,7 procento, 2026 metų – nuo 2,9 iki 2,5 procentų. Darome prielaidą, kad antrą ketvirtį metinis BVP pokytis dar liks didesnis negu 3 proc., tačiau antrą pusmetį dėl JAV muitų politikos įtakos metinis pokytis priartės arčiau 2 procentų. Manome, kad ketvirtinis BVP pokytis išliks teigiamas ir vėl pradės spartėti kitų metų pradžioje. Trumpiau tariant, tiesioginė 10 proc. JAV atsakomųjų muitų įtaka Lietuvos BVP 2025–2026 metais siekia tik 0,1–0,2 proc. BVP. Didesnę neigiamą įtaką BVP darys lėtesnė prognozuojama pagrindinių eksporto rinkų ūkio plėtra. Latvijoje šiemet tikimės 1,6 proc., Estijoje – 1,8 proc. ekonomikos augimo.
Kitų metų BVP prognozė priklausys nuo Lietuvos valdžios sprendimų. Jeigu Seime bus patvirtinta antros pensijų kaupimo pakopos reforma, teks didinti kitų metų namų ūkių vartojimo ir apskritai BVP prognozę. Kol Finansų ministerijos paruošti mokesčių įstatymų projektai dar nėra patvirtinti Seime, tol jų įtakos ekonomikai ir infliacijai neįskaičiuojame. Galiausiai kitų metų BVP labai priklausys ir nuo 2026 metų biudžeto, t.y. kiek jis bus dosnus gyventojams.
Padidinta infliacijos Lietuvoje prognozė
Šių metų sausį ir vasarį infliacija buvo gerokai didesnė, negu prognozavome. Nors kovą ir balandį dėl pigusių degalų mėnesinė infliacija nurimo, tenka truputį padidinti šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo 3,3 iki 3,7 procentų. Latvijoje infliacija 2025 metais turėtų siekti 3,4 proc., Estijoje – 4,7 procento, todėl infliacija Lietuvoje neišsiskiria, palyginti su kitomis šalimis.
Artimiausius kelis mėnesius mėnesinė infliacija neturėtų būti didesnė negu istoriškai būdavo tokiu metu. Paslaugų infliacija yra ganėtinai stabili, o energetikos produktų kainos sumažėjusios. Nuo metų pradžios padidėjusių akcizų įtaka mėnesinei infliacijai irgi išnykusi. Tikėtina, kad labiausiai metinę infliaciją skatins maisto kainų didėjimas. Kur kas daugiau nežinomybės dėl infliacijos kitąmet. Viena vertus, auga tikimybė, kad didėjanti prekių pasiūla iš Azijos gali mažinti infliaciją. Tačiau kitąmet suplanuotas dar vienas akcizų ir CO2 didinimas vėl lemtų panašų kaip šiemet infliacijos šuolį sausį. Nereikėtų atmesti, kad valdžia, jeigu nebus ženklų, jog kaimyninės šalys taip pat didins akcizus, gali pristabdyti akcizų didinimą kitąmet.
Šiemet namų ūkių vartojimas turėtų augti panašiu tempu kaip ir pernai. Nors realiosios pajamos šiemet didėja lėčiau dėl kuklesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo ir paspartėjusios infliacijos, dėl mažėjančių palūkanų paskolų turintys namų ūkiai gali išlaidauti daugiau. Beje, vartotojų lūkesčių rodiklis šiemet atsitraukia nuo praėjusių metų pabaigoje pasiekto piko ir Lietuva jau nebepirmauja Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį. Didesnis nerimas dėl pasaulio ir Lietuvos ekonomikos raidos bei diskusijos dėl mokesčių reformos gali būti svarbiausios priežastys, kodėl lūkesčiai suprastėjo. Nors istoriškai jie vis dar tebėra dideli, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais lūkesčių kryptis nepasikeis.
Darome prielaidą, kad šiemet nedarbas, kurį skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra, sumažės nuo 7,1 iki 6,8 procento. Užimtųjų skaičius šiemet jau nebeturėtų augti. Nuo praėjusių metų vidurio Lietuvoje toliau mažėja turinčių leidimą gyventi užsieniečių skaičius. Vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius prognozės nepakeitėme ir manome, kad jis šiemet padidės 8,5 procento (pernai algos vidutiniškai augo 10,4 proc.). Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augs labiau negu privačiame sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kokius sprendimus priims dabartinė valdžia, tikėtina, kad Trišalėje taryboje nesusitarus dėl 2026 metų minimalios mėnesio algos, ją Vyriausybė didins ne mažiau negu 9,7 procento. Latvijoje SEB ekonomistai prognozuoja 7,4 proc., Estijoje 6,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Didėjant krašto apsaugos finansavimui, didės ir biudžeto deficitas
Praėjusių metų valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 1,3 proc. BVP, arba didesnis negu užpernai. Pirmo ketvirčio centrinės valdžios biudžeto pajamų ir išlaidų duomenys rodo, kad biudžeto deficitas šiemet gali būti mažesnis, negu prognozavo Finansų ministerija ruošdama šių metų biudžetą (buvo tikimasi 3 proc. BVP deficito). Tačiau labai realu, kad kitąmet deficitas gali perlipti 3 proc. BVP slenkstį. Reiktų priminti, kad kitąmet vėl sparčiai augs išlaidos krašto apsaugai (šiemet tikėtinos 3,9 proc. BVP išlaidos, kitąmet – 5,3 proc. BVP išlaidos), didės ir išlaidos palūkanoms. Be to, dabartinė valdžia gali vėl būti dosni didindama valstybės išlaidas socialinėms reikmėms ir darbo užmokesčiui 2026 metais –labiau, negu augs biudžeto pajamos.
Suprantama, kad pagrindinis augančio gynybos finansavimo šaltinis bus skolintos lėšos. Tačiau neišvengiamai turi būti ir nedidelis bent jau didėjančias palūkanų išlaidas padengiantis mokestinių pajamų indėlis. Finansų ministerija yra pateikusi savo siūlymus, o didžiausią nerimą dėl įtakos ekonomikai ilgesniu laikotarpiu kelia tam tikri Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai. Tikėtina, kad Seime dar bus nemažai įstatymų projektų pokyčių, o mažiausia tikimybė, kad keisis sprendimai, susiję su pelno ir saldintų gėrimų apmokestinimu.
JAV ekonomikos augimo prognozė sumažinta per pusę
SEB ekonomistai skaičiuoja, kad euro zonos ekonomikai atsakomųjų JAV importo muitų tarifų įtaka bus nedidelė, todėl šių metų BVP prognozė sumažinta tik 0,1 proc. punkto iki 1 procento. Kitų metų BVP augimo prognozė sumažinta nuo 1,4 iki 1,2 procento. Kitąmet teigiamą įtaką euro zonos ekonomikai pradės daryti Vokietijos investicijos į infrastruktūrą ir į krašto apsaugą. Infliacija euro zonoje turėtų mažėti – algų augimas silpsta, euras yra sustiprėjęs, o prekių pasiūla iš trečiųjų šalių turėtų didėti. Tiesa, infliacija galėtų didėti tuo atveju, jeigu JAV ir Europos Sąjungai nepavyktų susitarti dėl muitų ir ES atsakytų padidindama muitus prekėms, importuojamoms iš JAV. Išlaikome prognozę, kad ECB bazinę palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) šiemet sumažins nuo dabartinių 2,25 proc. iki 1,5 proc. metų pabaigoje.
JAV šių metų BVP augimo prognozė pabloginta nuo 2,4 iki 1,1 procento. Priežastis akivaizdi – labai smarkiai padidėję JAV muitai prekėms beveik iš viso pasaulio, ypač iš Kinijos, turėtų pabranginti prekes JAV ir sulėtinti realaus vartojimo augimą JAV. Vartotojų lūkesčių rodikliai JAV pastaraisiais mėnesiais labai prastėjo. Visus šiuos ekonominių prognozių pokyčius lėmė JAV prezidento sprendimai, todėl viskas, galvojant apie JAV ekonomikos pokyčius, yra jo rankose. SEB ekonomistai prognozuoja, kad Federalinio rezervo sistema šiemet ir kitąmet bazines palūkanų normas mažins po 0,75 proc. punkto (bet gegužės 7 dieną dar nemažins). Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje bus stipresnis negu dabar ir gali priartėti prie 1,18, jeigu JAV prezidento politika nesikeis.
Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
